Šiandien pakalbėsime dar apie vieną temą. Kam reikalingi karai? Iš pradžių prisiminkime paskutinių dvidešimt metų konfliktus.1991 m – Persijos įlanka, Kuveitas. Raketiniai smūgiai Irakui 1992-1998 metais.
1999 karas Jugoslavijoje, suskaldęs žydinčią šalį į mažas valstybėles.
2001 m. Afganistanas
2003 m. antra Irako kampanija, Sadamo Huseino nuvertimas ir jo parodomoji mirtis
Karinis perversmas Libijoje ir vėl parodomji partis – šįkart Muamaro Kadafio.
Tęsiamas karas Sirijoje ir karas Jemene jau mūsų dienomis. Kolkas nekalbu apie Ukrainą, tik klausiu: kas tuos karus vienija ir kokia jų kaina?
Pirmoje mūsų programos Trečiasis Pasaulinis karas laidoje kalbėjome apie globalias karų per pastarąjį šimtmetį priežastis. Pastarojo dvidešimtmečio karai nėra išimtis. Prie to, kas mūsų anksčiau buvo pasakyta, patariame įdėmiai išklausyti šešėlinės CŽV pagrindinio analitiko Džordžo Frydmano kalbą, kuri yra ir lietuvių kalboje. Frydmanas nuodugniai išaiškina tų karų tikslą ir tiesiai nurodo, jog karai Europoje bus ir jų išvengti neįmanoma dėl vienos priežasties : jie reikalingi JAV. Šiandieniniai karai kariaujami ne kad juos kaimėtų, o kad būtų tiesiog kariaujama.
Stratfor kalba: „100 metų Amerika puola Vokietijos ir Rusijos draugystę“
Kodėl kariniai konfliktai vieniems – mirtis ir chaosas, o kitiems – taikos ir gerbūvio šaltinis? Atsakymas iki banalumo paprastas: karas ne tik pašalina konkurentus, bet ir atneša didžiulius pelnus, turint omenyje kad tiems, kurie tuos pelnus gauna, visiškai nebūtina tose skerdynėse dalyvauti. Mechanizmas tobulai suderintas ir kol šis nežmoniškas ir ciniškas mechanizmas veiks – milijonai žmonių kentės ir žus toliau. Šias taisykles reikia keisti ir pasaulis jau tai pradėjo suprasti, bet ar sutiks su pokyčiais tie, kuriems senosios taisyklės – valdžios ir turtų šaltinis? Žinoma, nesutiks ir darys viską, kad tos taisyklės išliktų. Nusikaltėlišką mechanizmą gali išsaugoti tik karas ir jame nebūtina kam nors nugalėti, būtina tik pagal Pirmojo ir Antrojo Pasaulinių karų pavyzdžius sugriauti konkurentų ekonomikas. Sąmoningai neminiu, kas tie konkurentai. Lai juos įvardija Džordžas Frydmanas, o jūs tiesiog pamąstykite, kam naudinga Aukso Veršio valdžia.
65 procentus JAV pramonės sudaro kariniai užsakymai, kurių atsisakius, nukentės visaValstijų ekonomika. Karinis kompleksas – visos JAV ekonomikos variklis.Kad gautų ginkluotės užsakymų, būtina pastovi jos paklausa, kitaip valstybės biudžetas žlugs. Globalus karas su raketų pritaikymu, tame tarpe ir branduolinis – ginklų gamintojams nereikalingas, nes šiuo atveju tokia ginkluotė kaip tankai, patrankos, gyvoji jėga ir lėktuvai atsilaiko trumpai, šiuolaikinio karo sąlygomis – vos kelias minutes. Tą supranta visi.
Dėl šios priežasties reikalingi lokalūs karai, kurių tikslas nėra užvaldyti ar sunaikinti numatomo priešo teritoriją. Pilietiniai karai, karai su terorizmu – tai geriausia, ką galima sugalvoti. Visi bandymai pripumpuoti Europą sunkiąja ginkluote – tik karinio JAV komplekso blefas. Pasikartosime, kad šiuolaikinio karo sąlygomis ši ginkluotė – tik lengvai sunaikinamas mokomasis taikinys ypatingo tikslumo šiuolaikiniams ginklams, kuriais ginkluotas numanomas priešas.
Suprantame daugelį Europos politikų: jie visiškai priklausomi ir negali savarankiškai spręsti. Bet kodėl to nenorime suprasti mes, paprasti žmonės? Mes nenorime užsiimti propaganda, mes norime, kad Jūs imtumėte mąstyti savarankiškai. Tam, kad viską suprasti realiai – pakanka pažvelgti į pasaulio karštų taškų žemėlapį, jų daugėja kasdien. Galų gale, pažvelkite į savo pačių ekonominę padėtį. Absoliučiai daugumai ji kasdien blogėja. Laiko turime mažai, pasaulis artėjs prie ribos, kurią peržengus – jau nieko nebebus galima pataisyti.