Stambios technogeninės ir gamtinės katastrofos, kaip uraganas „Kotrina“ JAV, akivaizdžiai parodė, kad įprastas sotus gyvenimas gali pilnai žlugti per vieną akimirką. Nebūtinai turi pasikartoti gamtos katastrofa, tam pakanka ir stambios finansų krizės, kad tautos, praradusios savo istorines šaknis, dorovines ir dvasines vertybes, savo kailiu pajaustų barbarizmo baisumus.
Vienapolio pasaulio pabaiga
45 JAV prezidentas Donaldas Trampas atsirado ne atsitiktinai. Jis atėjo būtent tuo momentu, kada prieštaravimų lygis pasaulyje pasiekė kritinį tašką, o valstybės skola pirmą kartą peržengė 21 trilijonų dolerių ribą. Didelė socialinė visuomenės diferenciacija, masinė imigracija, karai, terorizmas, visa tai yra pasekmė šiuolaikinio ekonomikos modelio. Mes galime tik spėti apie tikruosius JAV prezidento tikslus, bet akivaizdu, kad Donaldas Trampas nuosekliai griauna vienapolį pasaulį. Jis atvirai pareiškia apie ketinimą draugauti su Rusija ir Kinija, sukeldamas vieningos pasaulinės tvarkos pasekėjų įniršį.
Kapitalizmo, kokį mes visi žinome, nebėra, tvirtina grupė Suomijos mokslininkų, atlikusių tyrimą JTO generalinio sekretoriaus užsakymu. Kapitalizmas nepajėgus reikiamu mastu reaguoti į šių dienų iššūkius ir tai yra, tyrimo autorių nuomone, pagrindinė problema. Tai reiškia jo pabaigą.
Donaldas Trampas nuosekliai sugrąžina įmones į JAV, nes jo pirmtakai, kaip Obama, ir Klinton, padarė viską tam, kad sunaikinti šalies pramoninę gamybą, išvežė ją į Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Malaiziją. Atsižvelgiant į globalistų įtaką, Trampas sėkmingai panaudojo jų rusofobinius įsitikinimus prieš jų pačių globalią finansų imperiją (Federalinę rezervų sistemą). Pataikaudamas vanagams rusofobams Trampas įvedė Rusijai sankcijas, o po to prieš kitus stambius pasaulinius žaidėjus. Savo veiksmais jis pastūmėjo pasaulio bendriją prie atsiskaitymų savo nacionalinėmis valiutomis. Trampas, kaip verslininkas, supranta, kad nebūna begalinių finansinių burbulų ir pasaulio laukia nauja krizė, nepalyginama su 2008 metų krize, kurią pergyvens ne visi. Šiandieninė pasaulio finansų sistema paremta popieriniu doleriu ir yra vienas didelis burbulas. Ne be reikalo visi stambūs žaidėjai, įskaitant Rusiją, supirkinėja auksą. Pasaulis įžengia į valstybinio egoizmo epochą ir vargas toms šalims, kurios laisvanoriškai atsisakė savo nacionalinės valiutos ir sunaikino savo ekonominį potencialą tikėdamos sulaukti užsienio paramos.
Kas liečia Europą, esant naujiems iššūkiams, tai čia viskas nevienareikšmiška. Valstybės, įeinančios į Europos Sąjungą, turi skirtingas istorines šaknis ir kultūrą, su sąlyga išorinio valdymo iš Vašingtono, šis darinys dar turėjo kažkokius šansus likti vientisu, bet šiandien viskas atrodo labai miglotai. Donaldas Trampas paskutinio G7 susitikimo metu davė suprasti, kad nesirengia veltui ginti Europos. Atsisakęs pasirašyti baigiamąjį pareiškimą, jis metė saują saldainių Merkel ir pasakė: „Štai, Angela. Nesakyk, kad aš tau niekada nieko neduodu“. Anksčiau jis įžeidė taip vadinamus Baltijos šalių lyderius pasakydamas, kad tik „buki“ gali būti prieš draugystę su Rusija. Aš noriu pažymėti, kad tokiu tonu JAV prezidentas niekada nekalbėjo net su Šiaurės Korėjos lyderiu. Jūs patys darykite išvadas.
Pavojai Lietuvai
Kinai turi prakeiksmą — “kad jums gyventi tektų permainų laikais“. Politinis ir socialinis Lietuvos modelis nenumato kokių nors permainų, viskas remiasi šablonais, už kurių rėmų išeiti draudžiama. Bet koks nukrypimas geriausiu atveju gresia karjeros pabaiga, perspektyvaus darbo praradimu, viskas aplink nuspalvinta juoda ar balta spalva. Mane visada stebino pozicija tų, kurie prakeikdami TSRS balsuoja už buvusią sovietinę nomenklatūrą. Atsakymą į savo klausimą aš gavau pokalbyje su keliais konservatorių aplinkos žmonėmis. “Mes žinome, kas tokia Grybauskaitė, arba Landsbergis, bet aš patenkintas savo darbu ir aš nenoriu jo prarasti“ – maždaug taip atsako visi, su kuo man teko kalbėtis. Dalis Lietuvos visuomenės ne už konkrečius žmones, balsuoja už savo asmeninę gerovę, kurios nenori prarasti. “Тavo tėvynė ten, kur tau daugiau moka“, štai pasaulėžiūros pagrindas, naujos kartos Baltijos valstybėse. Tai ar pajėgs tokia visuomenė pergyventi sunkius laikus ir kitas krizes?
Vieninteliu vienijančiu faktoriumi kaip pačioje Lietuvoje, taip ir Europoje, amžių bėgyje buvo Krikščionybė ir krikščioniškos vertybės, turinčios istorines šaknis su kaimyninėmis tautomis. Šiandien šios vertybės naikinamos, o giminingos tautos paskelbiamos priešais.
„Krikščionybė Europoje, kaip standartas, kaip norma pasibaigė, ir, matyt, pasibaigė visiems laikams“, — pareiškė profesorius Stephen Bullivant.
Tikriausiai ne atsitiktinai atsirado pagrindinis Europos Sąjungos pastatas suprojektuotas pagal Piterio Breigelio paveikslą, vaizduojantis nebaigtą statyti Babilono bokštą simbolizuojantį nepaklusnumą Dievui. Kas gali vienyti tokią nekrikščionišką Europą?
Tuo metu, kai Vakarų šalys atitraukia nuo tradicinių istoriškų vertybių, Rytų šalys, Rusija visų pirma prikelia šias vertybes. Per paskutinius 15 metų Rusijoje pašventinta 20000 naujų stačiatikių šventyklų. Vakaruose puikiai supranta šių pokyčių reikšmę ir jiems kylantį pavojų.
Kas liečia bendras istorines šaknis su broliškomis tautomis, tai čia viskas pastatyta nuo kojų ant galvos. Mano senelis Juozas Valiukėnas (lietuvis) ir senelė Stefanija Kučinskaja (lenkė), gimė carinėje Rusijoje, valdant Nikolajui II. Visi giminės pagal šias linijas buvo prisiekę ištikimybe Carui, tarnavo imperatoriaus kariuomenėje ir dalyvavo 1817-1864 metų Kaukazo kare. Manoma, kad Kučinskis ir Valiukėnas ten pirmą kartą ir susipažino. Pagal kitus duomenis, jie galėjo susipažinti, tarnaudami pirmoje Vilniaus karinėje mokykloje, kuri buvo atidaryta 1862 metais. Tarp kitko, mano giminės iš motinos pusės (Kubanės kazokai), taip pat tuo metu tarnavo Kaukaze.
 |
 |
 |
Mano senelis Juozas Valiukėnas, močiutė Stefanija Kučinskaja, mama Zoja Popandopulo
Kaip pasakojo senelis, jo tėvas (mano prosenelis) 1862 metais buvo pakviestas į paminklo Didžiąjame Novgorode, kuris buvo skirtas Rusijos tūkstantmečiui, atidarymą. Ant paminklo pavaizduoti Didieji Lietuvos kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Vytautas ir taip pat Didysis žemaičių kunigaikštis Kęstutis. Tarybinais laikais aš pats buvau nuvykęs į Didijį Novgorodą, kad pamatyti šį paminklą. Aš noriu pasakyti tik viena: mus visus jungia ne tik giminystės, bet ir bendros istorinės šaknys.
 |
 |
 |
 |
 |
Didieji Lietuvos kunigaikščiai paminkle-bareljefe Rusijos Tūkstantmetis: Algirdas, Gediminas, Vytautas, Kęstutis. Paspauskite nuotrauką
Jeigu kalbėti apie giminystės ryšius, tai teks cituoti mokslininkus ir apžvelgti šį klausimą genetiniu lygiu. Į šį klausimą savo laiku atsakė Vilniaus Santariškių klinikų medicinos genetikos centro profesorius Vaidutis Kučinskas: „Genomo lygiu lietuviai mažai skiriasi nuo latvių, lenkai nuo rusų. Daugiau skiriasi nuo estų, ženkliai nuo suomių, dar daugiau nuo Vakarų Europos atstovų ir nuo Pietų Europos populiacijų. Tai susiję su populiacijų susiformavimo istorija, tuo, kaip intensyviai vyko jose migracija, kokie tamprūs buvo ryšiai“.
Aš puikiai suprantu, kam nori mus supjudyti ir panaudoti kaip instrumentą prieš Rusiją ir Baltarusiją, bet ir suprantu kita, kuo tai gali pasibaigti Baltijos tautoms. Visi tie žodžiai apie Vakarų galią ir solidarumą sukelia juoką. Aš sutinku, kad mūsų naujieji globėjai gali žudyti, bet pergalei to nepakanka, reikia mokėti mirti už savo idealus. Idealų nėra, vertybių irgi, lieka tik pinigai, kurie, žinia, mirusiems nereikalingi. Lietuvius įtikinėja, kad jų neapleis ir apgins. Reikia paklausti buvusių Lietuvos partizanų ir politinių kalinių, kaip tai vyko pokario metais. Lietuviams pasakoja, kad TSRS viskas buvo blogai, bet kodėl niekas nepaklausia lietuviško elito, kodėl jie tuo metu šlovino sovietinę valdžią, ištikimai jai tarnavo, nesipriešino, nesėdėjo stalininiuose lageriuose ir tremtyje. Jiems buvo patogu gyventi valdant sovietams, dabar jiems komfortiška gyventi valdant Vašingtonui ir Briuseliui.
Savo istorinių šaknų sunaikinimas, priešiški santykiai su giminingomis tautomis atves prie valstybingumo suardymo ir prie visiškos Lietuvos visuomenės degradacijos. Degradacijos procesas jau paleistas. Greitai Lietuvoje prezidento rinkimai, todėl visiems verta gerai pagalvoti prieš pasirenkant kandidatą.
Jaras Valiukėnas
Reikia tokio, kaip Putinas
Mano senelės vyras Nikodemas Kučinskis