Trečiasis pasaulinis karas 3

Šiandien pasaulio politologai nepaaiškina pasaulinių įvykių esmės. Tai, ką mes matome per televizoriaus ekranus ir internete- abstraktu ir neįtikina. Pirmose dviejose laidose „Trečiasis pasaulinis karas“ mes pabandėme parodyti aisbergo viršūnę. Žinoma, mes taip pat nežinome daugybės aplinkybių, bet pabandykime išsiaiškinti.

Visai neseniai daugelis iš mūsų aklai tikėjo demokratija, žodžio laisve, tarptautinėmis normomis, tačiau įvykiai pasaulyje verčia abejoti tokio mąstymo teisingumu. Jugoslavijos, Libijos, Irako ir Sirijos bombardavimai be SNO sankcijų nubraukia teiginius apie ka-kokią tarptautinę teisę.. Permanentiniai karai ir revoliucijos, prasidėję arabų valstybėse, palaipsniui padengė ne tik Afriką ir Artimuosius Rytus, bet pasiekė ir Europos centrą. Mes esame liudininkais, kaip naikinama žodžio laisvė Ukrainoje ir Pabaltijy, prasideda politiniai prsekiojimai ir net kitaminčių žmogžudystės. Tai dėl kokio gi didžio tikslo visa tai vyksta?

Savo požiūrį į tai išsakė Vilius Bražėnas- ir Lietuvoje, ir JAV žinomas žmogus, savo gyvenimą pašventęs šiuolaikinio globalizmo problemų tyrinėjimamams. Bražėnas buvo įsitikinęs, kad globalaus pasaulinio chaoso varomoji jėga yra amierikietiškieji neokonservatoriai. Apsiginklavę Trockio koncepcija, jie nuosekliai naikina tradicinę visos žmonijos pasaulėžiūrą. Smulkiai Trockizmo dabar nenagrinėsime, tik pažymėsime, kad šios ideologijos šerdimi yra Marksizmo ideologija. Marksizmas pirmąkart šiuolaikinėje istorijoje pirmasis pasiūlė sunaikinti nacionalines valstybes, ir sukurti vienalytę, be klasių, visuomenę. Ir jeigu Trockis vardan šios idėjos į pasaulinės revoliucijos ugniakurą buvo pasiruošęs paaukoti Rusiją, tai šiuolaikiniai neokonservatoriai pasiryžę žymiai didesnėms aukoms. Teorija, kad tik iš chaoso gali gimti nauja pasaulinė tvarka, nežiūrint į šios idėjos absurdiškumą- randa daugybę pasekėjų. Štai jums ir atsakymas į pirmąjį klausimą- kam reikėjo kruvino perversmo Urainoje, kai Janukovičius pats, dalyvaujant Europos sąjungos atstovams, buvo sutikęs su išankstiniais rinkimais. Juk Europos Sąjunga tuomet buvo kaip taikaus valdžios perdavimo garantas. Bet buvo reikalingas chaosas, ir atsirado kruvinasis Maidanas.

Šią problemą galima nagrinėti dviem aspektais: religiniu ir fiziniu. Religinio aspekto, kuris išdėstytas Jono „Apreiškime“- dabar nenagrinėsime. Nusileiskime į mūsų nuodėmingąją žemę ir pažvelkime, ką mums siūlo „šiuolaikinė civilizacija“. Pirmas smūgis skirtas tradicinėms dvasinėms- dorovinėms vertybėms, visuomenei primetama naujos „demokratinės vertybės“: vergavimas pinigams, vienalytės sntuokos, incestas, homoseksualizmas. Visos nacionalinės valstybinės institucijos pilnai pereina viršnacionalinių struktūrų žinion, paprastai tariant, šalys praranda savo suverenitetą. Tuo pačiu metu dviem kryptimis apdorojama piliečių sąmonė. Pirma kryptis- sukuriama visuotinės baimės atmosfera per įvairiausius gąsdinimus, teroro aktus, karą. Ir tuo pačiu metu pasiūloma apsauga: JAV bėdoje nepaliks, NATO mus apgins ir panašiai. Visuomenė prievarta nukreipiama į tai, kad pavargusi nuo baimės, ne tik savanoriškai atiduotų savo laisves ir teises, bet ir „savo saugumo“ labui leistų kontroliuoti savo mintis. Pavergimo technologijos ypač akivaizdžiai tikrinamos ir panaudojamos Ukrainoje ir Pabaltijy, kuriose demokratija ir žodžio laisvė tik instrumentas,siekiant konkrečių tkslų. Kijeve šalį jau atvirai valdo užsieniečiai- ten vyriausybėje įvairiuose postuose dirba užsieniečiai. Amerikiečių generolas dalija JAV apdovanojimus Ukrainos kareiviams ir tiesiai sako, kad jie kariauja už Vašingtono interesus.

Amerikos kareiviai savo gyvybių Ukrainos žemėje neaukos. Savo geopolitiniams tikslms jie aukos vietinius žmones, gyvenančius šioje teritorijoje, kaimyninių šalių piliečius. Puikiai suprantu Vašingtoną ir jo tikslu, bet mano protas atsisako suprasti tuos Europos politikus, kurie priešingai sveikai nuovokai ir savisaugos instinktu, vardan šių trockitinių tikslų pasiruošę į pražūtį varyti savo tautas.